Vietos

kur galėtų vykti koncertai
teoriškai
kaip ir visa kita čia kol kas

Vilnius: "Lėlės" (buvęs geto)teatras? (ač Gabijai ir Sergejui)

Kotrynos bažnyčia? (ač Daivai ir Viktorui)

Energetikos muziejaus mašinų salė (kur ta gražioji moteris-Elektra iškėlus lempą laiko)? (ač Tadui )

Talinas: Von Krahl?

Piritos vienuolynas?(ač Ryčiui )

Ryga: Adrejsala? (ač Tomui )

Klaipdėda?

Liepoja? Fontaine Palace? (ač Jonui)

Žemėlapis

Valio. Maršrutas Helsinkis (nes argi Suomija nėra ketvirtoji Baltijos valstybė?) ---Talinas--- (galbūt Tartu o gal Pernu)---Ryga---Klaipėda---(galbūt Nida)---(o galbūt Druskininkai - būtinai reikia bent poros koncertų atviram ore)---Vilnius Bellorch... muzikantams atrodo labai tinkamas. Prieš tai jie dar koncertuos Londone. (pirmo arba pirmo ir pusantro vienintelio Bellorch.. turo Europoje žemėlapis buvo toks , Londone visi bilietai buvo išpirkti iškart, teko groti dar... )
O mėnesis - rugsėjis. Tikiuosi, spėti iki 2008 įmanoma.

Labai labai gera žinia - laiškas nuo Jono O. iš Ore.lt. Gavome gerų patarimų ir palaikymą. Ačiū! Vivat ore.lt!:)

Dar viena gera naujiena - trumpas laiškas iš Talino, įkvepiantis, remiantis, su pažadu parašyti išsamesnį atsakymą apie estiškosios turo dalies galimybes iškart po darbų karštligės, kuri visus apėmus prieš šventes. Galvoju apie Von Krahl teatrą ten, bet gal patys estai turės geresnių idėjų.

O dar vienas geras dalykas yra Gintarės palaikymas. Bet ji dingo Airijon :(

Jeigu nesusitiksim iki to laiko, tai gerų švenčių visiems.

muzika

noviembre (nors jau diciembre)

Apie turą: koks jis galėtų būti

Pelno nesiekiantis ir šviečiamasis. Taip ir bus, jeigu rasime paramos ir jeigu sutiks bendradarbiauti muzikos studentų atstovybės ir/ar jaunų menininkų nevyriausybinės organizacijos iš Vilniaus, Klaipėdos, Rygos ir Talino.

Turas atrodytų kaip mobili kūrybinė laboratorija, kurioje vyktų paskaitos apie post rock ir garsų meną, koncertai ir susitikimai su muzikantais. Koncertai būtų atviri ir tiems, kuriems neįdomu kūrybos ir laboratorijos, o rūpi tik pasiklausyti geros muzikos. Tai Kanadoje ir Vakarų Europoje gerai žinoma grupė, bet bilietai į koncertus turėtų būti įkandami kiekvienam norinčiam, tai yra - nebrangūs, o laboratorijos dalyviai į koncertus patektų nemokamai.

Vadinasi, reikia ieškoti rėmimo. Galimybių studija šiame tinklaraštyje bus paskelbta kitos savaitės pabaigoje. Muzikantai jau pasakė, kad būtų smagu. Tai ir svarbiausia.

Tomas atsiuntė gerą nuorodą Rygoje, Andrejsala.

Giedrė sako, kad norint komentuoti, yra trukdžių. O dabar?

Trumpa istorija

Vienoje iš oficialių Bell Orchestre atsiradimo versijų pasakojama, kad juos urve užaugino bedantė ir barzdota laumė ragana. Kitoje - kad jie susibūrė vienoje Kanados meno mokyklų šio dešimtmečio pradžioje, grodami besipraktikuojantiems bendramoksliams, šiuolaikinio šokio studentams. Sako, kad ankstyvuosiuose kūriniuose dar galima išgirsti susitrenkiančių kūnų aidą.

Savąją kaltės dalį turi prisiimti ir jų mamos bei tėvai, nes grojo ir dainavo namuose nesivaržydami, nepaisant to, jog daugumą žmonių nuo muzikavimo jau buvo išvadavęs radijas, televizija ir kita įranga.

Didžioji dalis "Recording a Tape the Colour of the Light" (2005, Rough Trade) įrašyta 2003-2004 m., rudenį ir žiemą, tuo pačiu metu ir ten pat, kaip ir kitos kanadiečių grupės Arcade Fire debiutinis albumas "Funeral". Jungtis tarp šių dviejų grupių yra muzikantai Sarah Neufeld ir Richard Reed Parry, o ankstesniuose AF turuose - dar ir Pietro Amato. Albumumo viršelyje dėkojama ir AF multiinstrumentalistei Regine Chassagne - už grojimą akordeonu ir entuziazmą, smuikininkei Marika Anthony Shaw - už smuiką ir kantrybę bei dar grupei žmonių, grojusių, plojusių ir švilpusių.

Įnikus į AF pirmojo albumo baigiamuosius darbus bei koncertus, Bell Orchestre albumo premjerą teko atidėti. "Recording... " įrašai buvo baigti kalnuose, Banff menų centre, kuriame jauniems, studijas baigusiems menininkams sudarytos sąlygos kurti ir lavintis - gyventi ten, groti ir įrašinėti kad ir kiaurą parą. Dabar muzikantai - centro pasididžiavimas.

Kviestis Bell Orchestre koncertuoti rizikinga. Pristatant debiutinį albumą turą teko kartoti du kartus. Klausytojai užkimba.

Paklausti apie įtaką savo kūrybai jie mini The Penguin Cafe Orchestra, Rachel's, Kronos Quartet, Autechre. Taip pat ir estų kompozitorių Arvo Paertą. Todėl ar nebūtų verta ir teisinga, jeigu savo turą po Baltijos šalis jie pradėtų nuo Estijos?

Antrasis Bell Orcehstre albumas turėtų pasirodyti netrukus. Kažin, ar tiks prieš miegą kaip debiutinis "Recording...", nes, kaip sako R.R.Parry, nebus taip lengva ir švelnu. Daugiau Mike Feuerstack gitaros, daugiau aštrių kampų.

"Recording a Tape the Colour of the Light"

Tai 2005 m. išleistas pirmas ir iki šiol vienintelis Bell Orchestre albumas (neskaičiuojant demo). Pasak allaboutjazz.com vyresniojo redaktoriaus John Kelman (CLICK HERE FOR FULL TEXT IN ENGLISH ), Bell Orchestre instrumentų derinys netikėtas, o rezultatas - intelektuali muzika, kuri klausytoją veikia ne tik pradžiugindama jo/jos smegenis, bet ir apeidama sąmonę, instinktyviai, kartais - pačiu keisčiausiu būdu.

Kaip jie tai daro? J.Kelman grupės muziką apibūdina kaip atvirą, melodingą, žadinančią vaizduotę. Dėl garso kinematografiškumo muzikantai dažnai klausinėjami, kokie vaizdai įkvepia juos pačius. Paprastai atsako - jokie, ir priduria - vaizdai gimsta kaip muzikos pasekmė ir yra klausytojų nuosavybė.

"Recording a Tunnel...", Monrealio tunelyje trimitininko Kaveh Nabatian ir Pietro Amato(valtorna)įrašytas takelis, pasikartojantis albume keletą kartų ir sujungiantis skirtingo tempo, garso, spalvos, intensyvumo ir instrumentuotės kūrinius į tolydų muzikinį pasivaikščiojimą, J.Kelman primena Philip Glass minimalizmą.

Smuikininkę Sarah Neufeld aprašyti be šauktukų sunku, “The Upwards March” ji pjausto laukinėmis šešioliktinėmis beveik iki išsekimo (arba beveik iki rankų atitrūkimo, kaip rašo vienas fanas youtube.com), bet ne visada tokia ekspresyvi - "Salvatore Amato" jos smuikas švelnus, kuriantis harmoninį pagrindą muzikai, kurią į priekį neša kieti būgnininko Stefan Schneider smūgiai.

Nuolatinio Sarah Neufeld bendrininko muzikoje Richard Reed Parry strykas griežia kontrabosu atkaklų ritmą “Throw It on a Fire”, o takelyje "Recording a Tape..." pizzicato kontrapunktu apsiveja smuiką, čia jų duetą sutvirtina St.Schneider, grojantis rašomąja mašinėle.

Įdomus šiuolaikinės kamerinės muzikos, paprastų melodijų ir intensyvaus ritmo derinys. Tai nėra tikrasis rock-n-roll, rašo J.Kelman, bet turi tokią energiją, kuri galėtų ateiti tik iš ten, tai muzikinis iššūkis, bet be jokios prievartos. Kas dar? "Les Lumieres Pt.1", švelni uvertiūra, "Les Lumieres Pt. 2", kuris, muzikantų žodžiais, buvo netikėtas jiems patiems (paklausyti galite spustelėję tinklaraščio dešiniajame kampe esančią nuorodą į įrašą arba tiesiai youtube.com), ilgesingas "The Bells Play the Band", akordeonas, varpeliai, vinilo traškėjimas, plojimas, švilpimas, kelios minutės keidžiškos tylos paskutiniajame takelyje (tik neišjunkite, pagalvoję, kad tai jau galas) - muzikos apžvalgininko požiūriu, grupė peržengia žanrų ribas, o šis albumas yra kur kas daugiau negu tik įvairių kompozicijų rinkinys. J.Kelman žodžiais, sujungdami regis nesugretinamas sroves ir idėjas į dar negirdėtą lydinį, Bell Orchestre į priekį veda pačią Muziką.